Atsakomybė kaip darbo valanda

Atsakomybės slenkstis. Tu jį peržengi arba stovi. Kaltų atrodo daug. Našta vis tiek asmeninė. T-04 yra darbo valanda: I–V, 10:00–18:00, EEST, Laisvės al. 53-9. Ne todėl, kad atsakomybė turi biurą. Todėl, kad praktika nori ritmo. Šūkis nori nakties. Praktika nori stalo.

Pilietinė atsakomybė čia nėra plakatas. Ji yra gestas: palaukti, palikti vietos, neskubėti su nuosprendžiu, kuris nori būti garsesnis už mintį. Incidentas palietė visus. Tai nereiškia, kad gestas išnyko. Kaunas sėdi. Vilnius klauso kitu langu. Tu renkiesi, kurio tempo laikaisi.

Aš rašau šį bloką sausiau. Sausumas čia metodas. Kai scena per šlapia nuo balsų, slenkstis turi būti kietas. Tu jauti jį po kojjomis. Jis klausia: ką darai su pasekmėmis, kurios jau ant stalo. Ne ką daro kiti. Ką darai tu. Kronika čia pasidaro nepatogi. Gerai. Nepatogumas yra ženklas, kad skaitai ne juostą.

Svarstymas virsta gestu tik tada, kai palieka pėdsaką ryte. Jei palieka tik komentarą — tai vis dar scena. T-05 kalbės apie svorį. Dabar — tik slenkstis. Stovėk. Arba eik. Abu sprendimai yra tavo. Aš laikau duris. Aš nelaikau tavęs.

Jei nori tęsti giją be scenos, rašyk laišką. Jei nori svorio — skaityk T-05. Eigos juosta dega. Kronikos bėgis laukia. Atviras finalas dar toli ir vis tiek jau čia, kaip klausimas.

Čia veikia asmeninė kronika: eseistika apie viešą įvykį, kuris palietė Lietuvos gyventojus visoje šalyje. Skyriuose seku konfliktą, tada atsakomybę, tada apgalvotus sprendimus. Kiekvienas skyrius neša autoriaus akį. Turinys nėra naujienų agentūros biuletenis, nėra oficialioji byla ir nėra teisinė konsultacija. Tu renkiesi savarankiškai; įstaigų darbas lieka įstaigoms.